Oj, tie baliai, festivaliai!

„... vynas, verčiantis daugelį geriančių manyti turint protą, kai jie toli gražu jo neturi...“

OI TIE BALIAI FESTIVALIAI. Po kai kurių paskalos sklinda labai ilgai...Naivu būtų tikėtis,kad didžiulė fiesta su mariomis alkoholio praeitų ramiai ir be pasekmių.Žmonės net nieko nešvęsdami nuolat sukelia galybę apkalbų. O ką jau kalbėti, kai vynas ir visa kita liejasi laisvai...Tada jokio skirtumo, ar tu politikas, ar pramogų pasaulio atstovas, ar eilinis pilietis: vis tiek protas palieka galvą, o kojos iš viso atsiskiria nuo kūno - ir tada jau lauk šokių pokių su pasekmėmis. Taip nutikti gali ir jums, jus gali tekti net ant rankų nešti, o už pažastų tempti apsaugininkams. Žinoma, kaip ir reikėtu tikėtis, visi apie šį incidentą tik kuždėtųsi ir išsisukinėtų. Kita vertus, baisu tokią situaciją aptarinėti, tačiau savaime suprantama po tokių balių jūsų įvaizdis aplinkinių akyse žymiai kris. Bet kokiu atveju, visiems balių dalyviams linkime lengvų pagirių, ir kuo mažiau atminties duobių, kad po to gatvėje sutikus kokį besišypsantį nepažįstamąjį netektų išgirsti: „Laba diena, pone, ar pamenate, kaip aš jus už pažastų tempiau?...“

KOKS LAISVALAIKIS BE ALKOHOLIO? Daugelis žmonių šiais laikais nebe įsivaizduoja savo laisvalaikio, pramogų bei švenčių be alkoholio. Gal sunku patikėti, bet toks laisvalaikis bei šventės dar egzistuoja ir yra daug prasmingesnis bei linksmesnis nei prisigeriant. Kai kurie žmonės be alkoholio paprasčiausiai negali atsipalaiduoti, ir jame skandina savo rūpesčius bei susivaržymą. Laisvalaikį turime skirti sau, o ne savo rūpesčiams. Geram laisvalaikiui be alkoholio pirmiausiai turime pasirinkti tinkamą kompaniją, su kuria jaustumėtės gerai ir patogiai, nesusivaržę. Tada bus lengviau atsipalaiduoti, ir pokalbiui palaikyti neprireiks alkoholio. Taip pat laisvalaikiu turite pasirinkti užsiėmimą, kuris būtų jums malonus, atpalaiduotų ir padėtų užsimiršti apie problemas. Tai nebūtinai turi būti gėrimas, tai galėtų būti sportas, teatras, pasisėdėjimas su draugais prie kavos puodelio, knygos skaitymas, piknikas su šeima ir begalės kitų linksmybių. Turime perlipti ir savo susivaržymo barjerą. Negalima nuolat jausmų, emocijų , problemų laikyti savyje. Atsirinkite draugus, kuriems galėtumėte pasipasakoti ir išsilieti, kad viso to netektų skandinti taurėje. Taigi, šiais laikais įmanomi puikūs laisvalaikiai ir be alkoholio.

KAIP PASAKYTI „STOP“? Dažnai geriame vien todėl, kad geria kompanija, su kuria leidžiame laiką ir negalime tam atsispirti. Žmonės linkę pasiduoti kitų įtakai. Svarbu, prieš keliant taurę prie lūpų, savęs paklausti, ar aš tikrai to noriu ir ar tai darau ne dėl kitų? Jei nenorite įžeisti draugų, pakanka išgerti vieną taurelę dėl mandagumo, o vėliau atsisakyti pasiteisinant tuo, kad jums jau pakanka,norėtumėte išlikti blaivus, ar vairuojate mašiną. Jei draugai nesupranta ir toliau primigtinai siūlo išgerti, atsisakykite griežtu tonu ar net pasišalinkite iš tokio vakarėlio, ir kitą sykį aplinkiniai jūsų pasirinkimą ims gerbti labiau. Kitą kartą galite pats suorganizuoti vakarėlį ar pasisėdėjimą be alkoholio, galbūt ši nauja idėja jūsų draugams net labai patiks. Žinoma nebūtina pasišvęsti gyvenimui be alkoholio, tačiau mokėkite laiku sustoti ir neperlenkti lazdos. Jei jau jaučiate, kad ima svaigti galva, imate nusikalbėti, tuojau pat sustokite ir trumpam pasišalinę į tualetą atsigaivinkite šaltu vandeniu, kad pasijustumėte geriau ir pražvalėtumėte. Kiekvienas savyje turime atrasti valios laiku pasakyti „STOP“, juk tai darome savo pačių labui.

O KAS PO TO? Po kiekvieno baliaus su alkoholiu laukia nemalonios pasekmės. Žinoma pirmoje eilėje pagyrios, pykinimas, galvos skausmas, atminties duobės. O jau nekalbant apie tai, ko galėjote prisidirbti būdami girti, ir kaip po to jums tai atsilieps. Juk retas galime pasigirti tuo, jog būdami girti, sugebame valdytis. O jei tokie baliai ir festivaliai kartojasi itin dažnai, jei imate švęsti net be progos, seka dar baisesnės pasekmės. Juk daug žmonių būtent taip, pamažu, to net nepastebėdami ir nusirito iki alkoholizmo liūno. Apie alkoholizmą net nereikia kalbėti, jo pasekmės labai liūdnos, ir turbūt kiekvienam puikiai suprantamos. Ar verta tiek daug aukot dėl kelių akimirkų džiaugsmo. Sugebėkite sau ir aplinkiniams įrodyti, kad esate stiprūs ir tai jums kelia laimę. Švęskite mėgaudamiesi alkoholiu tik tikrai jums svarbiomis progomis ir neleiskite alkoholiui pasiglemžti jūsų sveiko proto. Taigi prieš gerdami kiekvieną taurelę, susimąstykite apie po to lydėsiančias pasekmes, juk anksčiau ar vėliau jūs už tai turėsite atsakyti.

Čia propaguojamas blaivus gyvenimo būdas, suprantama, kad įnikusiems į alkoholį nėra šventės be butelio. Čia teigiama, kad alkoholis naikina asmenybę, žmoniškumą, žmogų - tautą. Alkoholis veda į susinaikinimą. Ir jeigu jūs sakote: "na ir kas?" jums atsakoma: " na ir nieko... naikinkitės save, vaikus, tautą". Mes jus perspėjome. Kaip teigia mokslininkai, taip mato ir energetikai, taip kalba ir dvasininkai. Tačiau kiekvienas renkasi savo gyvenimą pats. Kiekvieno gyvenimas, sveikata, meilė, kokybė, rodo jo pasirinkimų rezultatą. Keiskite pasirinkimus, nes nieko nėra puikiau už galimybę kurti save patį.

Pasiklydote mintyse?Įvertinti susiklosčiusią dilema padės kitų išsakyta nuomonė apie alkoholį, jo padauginimą ir laisvalaikį be jo:

·         Net labai dažnai nepadauginu. Tai yra...visada nepadauginu. Jau vien dėl tų pasekmių, o mano laisvalaikis labai retai būna su alkoholiu.

• Nepadauginu.
• NE!!! Padauginusi dar nebuvau...bet žinau,kad pasekmės būna labai skaudžios,nuo susigadinto įvaizdžio iki alkoholizmo.Laisvalaikis be alkoholio-labai prasmingas,turiningas ir smagus!!! Apskritai esu labai nusistačiusi prieš laisvalaikį su alkoholiu....
• Nepadauginu, nes negeriu. Savaitgalius ir šventes be alkoholio drąsiai galiu leisti.
• Dažniausiai žinau savo normą, bet kartais pasitaiko, kad ir nusigeriu. Pasekmės siaubingos, ryte: troškulys, galvos skausmas, jėgų nėra... o kartais atsikeliu su nuostabia nuotaika. Laisvalaikį galima praleist ir be alkoholio, svarbu gera kompanija.
• Kai viskas užknisa – padauginu.
• Kažkokie nesveiki, kurie negeria, aš dažnai padauginu.
• Jei negersiu ir nevesiu, kam tada gyventi?
• Kiekviena diena – koma - prasmingiausias laiko leidimas.
• Nedažnai, nedažnai  padauginu, o kai padauginu, tai tada įsijunk televizorių, pamatysi pasekmes. Be alkoholio negerai, bet su juo po to būna dar blogiau .
• Jeigu geri tai gerk iki galo . Kas čia per klausimas, ar dažnai padauginate? Kas geria, tas amžinai padaugina .
• Kam tas alkoholis? Tik komai ir gaudyt.
• Jei gerti, tai gerti.
• Dažnai padauginu, be pasekmių.

Kurortinis romanas

„Filosofija teikia gryniausią ir pastoviausią malonumą, ir suprantama, kad tiems, kurie veikia jau įgiję žinių, gyvenimas yra malonesnis negu tiems, kurie jų dar tik ieško.“

                      KAS YRA KURORTINIS ROMANAS? Kurortinis romanas-trumpas romanas, poilsio metu, neteikiantis daug vilčių. Tai neišdildomas gyvenimo įspūdis, neišdildoma gyvenimo pamoka ir neišdildomas džiaugsmas arba skausmas. Kurortinis romanas- tai žaidimas, kurio pagrindinė taisyklė , niekada jo nesumaišyti su savo gyvenimu, nesieti su savo ateitimi ir nedėti į jį jokių vilčių. Dažniausiai šį žaidimą laimi tie, kurie nepuola į meilę stačia galva, nesuteikia jai didelės reikšmės ir yra nuotykių mėgėjai. Prieš leisdamiesi į šį žaidimą, gerai apsvarstykite savo laimėjimo galimybes.

                 KURORTINIŲ ROMANŲ PLIUSAI. Daugelis žmonių jų bijo, arba laiko juos didele nuodėme, tačiau pažvelkime į tai ir iš gerosios pusės:

·        Galbūt kurortinis romanas - pačio likimo jums dovanojama galimybė surasti tą vienintelį. Kurortinis romanas nebūtinai turi baigtis tradiciškai. Pasitaiko ir išimčių, kai du žmones taip vienas kitą taip įsimyli,kad jie surizikuoja ir ryžtasi sulaužyti atstumo ribas. Jie lieka gyventi vienoje šalyje.Jei matai su šiuo žmogumi savo ateiti,nebijok surizikuoti palikti savo šalį ar antrajai pusei pasiūlyti vykti su tavimi,nes vėliau gali tekti gailėtis visą gyvenimą supratus,kad praleidai tą likimo dovanotą šansą.

·        Kurortinis romanas tai nepamirštamas gyvenimo nuotykis, kuris tave ištraukia iš besikartojančios rutinos.Praleisti šį nuotykį, beveik tas pats, kas šventinį vakarą praleisti namuose prie televizoriaus. Džiaukis šią minute, nesukdami galvos dėl to kas buvo ir kas bus.Nepamiršk, kad šią minutę privalai pasiimti viską ką tau siūlo gyvenimas.

·        Kurortinis romanas – unikali galimybė praplėsti pažįstamų ratą. Ar net susirasti tikrą draugą.Galbūt vaikinas su kuriuo praleidai smagų nuotykį,virs geriausiu draugų, kuriam galėsi atskleisti paslaptis, kurių nedrįsti patikėti net artimiausiems žmonėms. Juk draugai didžiausias žmogaus turtas ir jų tikrai niekada nebus per daug.

KURORTINIŲ ROMANŲ MINUSAI. Žinoma nereikia pamiršti, kad kiekvienas pliusas turi savo minusus. Tad juos apžvelkime:

·        Kurortinio romano metu sutikta nauja simpatija gali sudaužyti širdį ir virsti ilgai negyjančia žaizda. Tai kad jūs esate laisva ir pasiruošusi atsiduoti naujai meilei, dar nereiškia, kad naujasis pažįstamas taip pat ir kad jam nebūsite tik dar vienas smagus žaidimas. Nereikia pamiršti, kad naujai užsimezgusius santykius gali sugriauti atstumas. Negriaukite iki šiol susikurtu pamatu dėl nieko nežadančio ir neįpareigojančio nuotykio.Nes tai gali tapti didžiule ir neištaisoma gyvenimo klaida.

·        Neapgalvotas kurortinis romanas gali tik sugadinti tavo poilsį.Juk būtu nuostabu šį laiką skirti tik sau,nesukant galvos apie naują simpatija ir neskiriant jam viso dėmesio.Nepamirškite juk į kurortą atvykote pailsėti ir nevarginkite savęs be reikalingomis emocijomis ir daug energijos eikvojančiais nuotykiais.

·        Kurortinis romanas gali jus įstumti į nepažintus pavojus. Juk niekada negalite žinoti, ko tikėtis iš nepažįstamojo. Sunku pažinti žmogų per kelias savaites. Apsukrus nepažįstamasis gali pasinaudoti jūsų naivumu ir jus apvogti, įvelti į nešvarų reikalą, parduoti jus prostitucijai, o gal jums teko garbė susipažinti su naujai iškeptu maniaku, ar net žudiku. Ypač didelis pavojus gresia jai poilsiaujate ne savo šalyje.

Prieš leisdamasi į kurortinį romaną gerai apsvarstykite visus pliusus ir minusus ir pritaikykite juos sau.

Netapsite laimėtoju ir tuo atveju jei neišdrįsite pamėginti. Juk gyvename tik kartą ir reikia išbandyti viską. Tiek blogi, tiek geri potyriai gyvenime labai praverčia. Neužsiskleiskite savo baimės kiaute. Gyvenime svarbiausia ne laimėti, o dalyvauti.

Pasiklydote mintyse?Įvertinti susiklosčiusią dilema padės kitų išsakyta nuomonė apie kurortinius romanus:

UŽ kurortinius romanus pasisakė           51% apklaustųjų

„Nu jeigu tik žmonėms gerai...“

„Jei abu laisvi tai už, bet jei ne - tai labai prieš“

„Aš taip, už, jei abu niekam kitam neisipareigoję“

„Mano draugei kurortinis romanas baigėsi vestuvėmis. Dabar graži, darni šeima, du mieli vaikučiai....“

„Jei abu vieniši tai už,bet labai prieš kai vaidina nevedusius ar neištekejusius“

„Velniškas angelas !!!“

„Na tai sunkus klausimas,nes ne visi jau pabuvojo kurortuose , na bet jei kurortinį nuotykį sulyginsime, tarkim, su vienadieniu,tai aš prieš ,nors visko yra buvę ir viską pabandyti reikia“

„Na negaliu pasakyti ar už ‚ ar prieš, nes dar tokio man nebuvo , bet manau už(jei ir vienas , ir kitas laisvas)“

„O iš kitos puses,tai visai smagu kai kas nors susižavi tavimi, vos tik kur išvažiavus , o jei koks užsienietis tai vaje vaje“

„Už , teko patirti , geras dalykas ir lieka visada malonus prisiminimas“

PRIEŠ kurortinius romanus pasisakė         14% apklaustųjų

„iekada neteko,manau prieš, nes lieka tik skaudūs prisiminimai kai tenka išsiskirt, bet kita vertus būna po tų kurortinių romanų poros ir susituokia, keblus klausimas“

BE NUOMONĖS liko                            30% apklaustųjų

Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio, pasaulis nepasikeitė

Kodėl vieniem sekasi, o kitiems visai nereikia tos sėkmės, jie tiesiog gyvena laimingą gyvenimą? Kodėl vieni dienų dienas aria ir pluša, o kiti tuo tarpu linksminasi? Ir galų gale kodėl viena pasiūlius susitikti su vaikinu valandų valandas ruošiasi, o kita susitinka tiesiog dabar, vidurnaktį su pižama? Nuo ko tai priklauso?  Atsakysite likimas, lemtis, aplinkybės? Ne, viskas užkoduota mūsų pačių požiūryje į gyvenimą.

                      Tą vakarą ji suplanavo dar dvi savaitės prieš. Ji apgalvojo viską nuo staltiesės spalvos iki nepriekaištingo makiažo. Ji ir pati tokia – nepriekaištinga. Jos gyvenime viskas tobulai suplanuota, kiekviena sekundė turi savo kainą, kiekvienas žingsnis turi savo tikslą. Ji nebijo ateities, nes viskas suplanuota bent dešimt metų į priekį. Ji sugeba viską suderinti, atsakinga darbuotoja, gimtadienių nepamirštanti draugė, tobula vakarėlių, o svarbiausia pasimatymų PLANUOTOJA...iki šįvakar... Jam pakako vienintelio nesuplanuoto draugų pakvietimo pažvejoti ir jis sugriovė jos tobulo vakaro planus. O jis jei buvo daugiau nei planas... Ji viena liko sėdėti prie stalo su degančiomis žvakėmis ir bandė tinkamai suplanuoti likusį laiką, tačiau veltui, šįvakar be jo jai nereikėjo nieko. Ji nemanė, kad sugriuvus vienai kortai sugrius visas kortų namelis. Tą vakarą ji daug galvojo ir verkė kol galiausiai suprato, nuo šiol ji nebeplanuos...Jos pasaulis pasikeitė.

                      Ji jam paskambino tiesiog vidurnaktį ir pakvietė į žvejybą su draugais. Nors oras tiesą sakant buvo visiškai tam netinkamas, be perstojo lijo ir pūtė stiprus vėjas, tačiau tai tik dar labiau sustiprino jos azartą, jai patiko netikėtumai. Ji norėjo žvejoti, tiesiog DABAR ir su juo. Ji nieko nelaukus apsiavė šlepetes ir čiupo meškerę. Ji niekada sau nieko nedraudė, ji mėgavosi šia akimirka ir įgyvendindavo viską, kas šaudavo į galvą. Aplinkinius žavėjo jos nutrūktgalviškas gyvenimas, ji nepraleisdavo nė ienos progos ir nuolatos sakydavo „taip“, „taip“ gyvenimui. Tik ne tą vakarą... Jis paskambino jai ir netikėtai pakvietė pavakarieniauti, ji žinoma nė negalvojus sutiko. Ją šiek tiek suglumino romantiška aplinka, vakarienė žvakių šviesoje, rožių žiedlapiai ant stalo ir... tas lemtingas klausimas „ar būsi mano žmona?“. Tą vakarą ji pirmą kartą savo gyvenime ištarė „ne“. „Ne“ ne jam, o jo planams. Su tuo „ne“ jis išėjo visam su savo naiviais planais pas kitą. Nuo šiol jos nebetenkino vienos akimirkos norai. Jos pasaulis pasikeitė, nes ji troško dabarties tik su juo, tačiau per daug bijojo kurti ateitį.

                      Nusivylęs savo nelaiminga meile ir sugriuvusiais planais jis pasibeldė į jos duris. Ji žinojo, kad jis ateis,  jai visada sekėsi, nes ji pasiekdavo viską ko nori. Ji iš gyvenimo išspausdavo maksimumą, niekada nepasitenkindavo likučiais, ir niekada neatsitraukdavo nepasiekus užsibrėžto tikslo. Ji kovodavo tol, kol noras virsdavo paprasčiausiu principu. Šįkart tas principas buvo jo širdis. Ir dabar ji ją turi, bent jau taip manė kol...išaušo rytas ir jis išėjo nė neatsisveikinęs. Daugiau niekada nepaskambino ir neatsiliepė į jos skambučius. Jos pergalė truko tik vieną naktį, o pralaimėjimas – visą likusį gyvenimą. Ji neteko visko, ką buvo investavusi į šią pergalę. Ji neteko savo pasaulio, liko vienui viena, be pergalės ir tų, kurie galėjo ta pergale būti. Tačiau ji visiems pasakė „ne“ dėl vienos užgaidos, dėl „geriausio“, kaip manė ji ir šįsyk pralaimėjo.

                      Ar įžvelgiate, kurios nors merginos istorijoje save?  Vargu, ar galėtumėm atsakyti, kuri mergina elgėsi teisingiausiai. Jos visos padarė klaidų, tačiau tuo tarpu ir jautėsi laimingos. Mano apklausa parodė, kad dauguma merginų, net 50%, priskiria save planuotojoms. 25%  - dabartistėm ir likę 25%- maksimalistėms. Anaiptol tai nereiškia, kad planuotojos elgiasi teisingiausiai. Neteisinga būtu rinkti geriausio „tipo“ merginų, tačiau kiekvienai galėčiau patarti pasimokyti viena iš kitos klaidų ir kartais nusižengti savo gyvenimo principams. Juk jei esi planuotoja, dar nereiškia, kad negali vieną vakarą neplanuotai įgyvendinti šios akimirkos svajonės. Jei esi dabartistė, nereiškia, kad negali tiesiog suplanuoti rytojaus. O jei maksimalistė, pasirinkti labiau prieinamą variantą.

                      

Misteris tobulybė

          „ Nieko bloga, jei vyras verkia, - šnabžtelėjo jis man į ausį. - Niekada to nepamiršk. Savo emocijoms abejingas asmuo stokoja jautrumo, atjautos, nesugeba įsigyventi į kito žmogaus pasaulį. Tokie tipai pradeda karus, daro nusikaltimus ir sėja neapykantą. Nebėk nuo savo jausmų ... Jie yra svarbiausia autentiško žmogaus dalis ... „ Būtent ši Robin‘o Sharmos citata paskatino mane susimastyti, koks gi iš tikrųjų turi būti tas tobulas vyras. Vienos moterys teigia, kad verkiantys vyrai yra gražu, o kitos jau nuo jaunų dienų draudžia savo sūnums verkti, įrodinėdamos, kad ašaros silpnumo ir nevyriškumo įrodymas. Tai koks gi tas mis teris tobulybė verkiantis ar neverkiantis, sąmojingas ar vėjavaikiškai lengvabūdiškas, ironiškas ar vaikiškai tiesmukas, drąsus ar jautrus, sportiškas ar meniškas, dievinantis šeimą ar laisvas kaip vėjas, filosofiškas ar tiesiog ilgai nesvarstydamas lengvai einantis per gyvenimą?

               „Narsybė, kaip sakoma, labiausiai puošia vyrą ... „ pabrėžia Viljamas Šekspyras ir jis turbūt neapsiriko, tai patvirtino ir mano sukurta bei du mėnesius trukusi apklausa „Žaviausia moteriai vyro asmenybės savybė“. 33% moterų iš šimto patvirtino, kad žaviausia vyro savybė ir yra drąsa. Nuo senų senovės vyras turėjo pasižymėti drąsa, ištverme, kovingumu, kiekvienas vyras privalėjo būti narsus ir nebijoti karo lauke palikti savo gyvybę. Ir nors šiandien karai bei įvairūs mūšiai nėra tokie aktualųs, kiekviena moteris nori prie savo vyro jaustis saugiai. Žinoma su šiuo požiūriu galima ginčiotis, tačiau kaip jaustumeis, jei būdama su savo vyru, pati turėtum pastovėti ir už save ir už jį ir už savo šeimą? Tai turbūt nežavi nė vienos moters. O šalia stovintį asmenį vargu ar norėsi pavadinti vyru. Tad tokie silpni vyrai dažnai iškreipia drąsos sąvoką ir priverčia patikėti, kad drąsus yra tas, kuris gali priversti jam paklusti moterį.  Keisti moteris kaip kojines drąsos nereikia, jos nereikia moterį užgauliojant, žeminant ar tiesiog paliekant ant ledo. „Tačiau jos prireikia norint iš naujo pažvelgti į savo antrą pusę. Ir ją suvilioti. Čia vien tik meilės nepakanka. Reikia drąsos siekiant tokio atsinaujinimo kuris, kaip kokaino dozė, viską akimirksniu apverčia aukštyn kojom.“ Teigia Arkadijus Vinokuras.

               Drąsus vyras niekada nebijos ir lengvai eis per gyvenimas, nes būtent šis bruožas labiausiai žavi kitus 33% moterų. Lengvai einantis per gyvenimą, koks tai vyras? Pirmiausiai tai vyras nebijantis viską pradėti nuo nulio ir niekada nesiteisinantis posakiu „man jau per vėlu“. Suklupęs gyvenimo duobėj jis tik vėjavaikiškai nusijuokia ir greitai atsistoja, su savimi pasiimdamas ir savo moterį. Jis nesikauna su vėjo malūnais, o juos tiesiog aplenkia. Viską pasiekia ne kumščiu, o mokėjimu gražiai susitarti su pačiu gyvenimu. Toks vyras neieško problemos ten, kur jos nėra. Jis niekada nereikalauja, bet visada gauna tai, ko nori. Jam gyvenimas tai ne ašarų pakalnė, o tiesiog žaidimas, o moteris ne vergė ar aistrų objektas, o lygiavertė kompanionė. Ką toks vyras gali duoti moteriai? Šis lengvai per gyvenimą einantis drąsuolis niekada neužkraus savo problemų ant silpnų moters pečių, jis nieko nelaukdamas iš moters pats kurs gyvenimą ir kartu jį kurs jai. Drąsus ir lengvai einantis per gyvenimą toks yra tobulas vyras 66% moterų akimis....

                Ir dievinantis šeimą bei filosofiškas priduria likę 33% moterų. Dažna pasvajojam apie laisvą ir nepriklausomybę dievinantį vyrą, tačiau puikiai suvokiame, kad savo gyvenimą norėtume nugyventu su vyru, pasišventusiu šeimai, ir vakarais prie jaukaus namų židinio pafilosofuojantį apie moters grožį. „Būti filosofu - tai ne vien subtiliai galvoti ir netgi įkurti mokyklą, bet taip mylėti išmintį, kad gyventum pagal jos reikalavimus - paprastai, nepriklausomai, didžiadvasiškai ir atsakingai. Tatai reiškia ne tik teoriškai, bet ir praktiškai spręsti kai kurias gyvenimo problemas.“  Taip filosofą apibūdina Henris Deivydas Toro. Argi toks vyras nežavi labiau nei laikinas simpatijas sukėlęs plevėsa?

               Koks vyras įkūnija visas šias savybes? Kokį vyrą moteris drąsiai pavadintų svajonių vyru? Kita mano apklausa „Išrinkite svajonių vyrą“ parodė, kad visas tobulo vyro savybes atitinka Vilniaus universiteto teisės fakulteto studentas, 2010-ųjų Formulės 2 čempionato ketvirtos vietos nugalėtojas, antrus metus iš eilės išrinktas geriausiu Lietuvos lenktynininku Kazimieras Vasiliauskas. Būtent šis vyras yra drąsus bei lengvai einantis per gyvenimą. Iš keturių gamtos stichijų – žemė, oras, vanduo, ugnis, Kazimieras nedvejodamas pasirenka žemę: „Žemė, nes čia įgyvendinu savo siekius“. Savo gyvenime vadovaujasi kredo „Valia ir sistemingas darbas svajones paverčia realybe“. O problemų jis neturi, nes tiki, jog jas susikuriame mes patys. K. Vasiliauskas nors pats šeimos dar nesukūrė dievina šeimą, ją laiko savo didžiuoju mokytoju ir vadovaujasi taisykle – kas tėvų neklauso, valgo duoną sausą „Nors man jau 20m.visada atsižvelgiu į jų nuomonę“. Apie gyvenimą filosofuoja taip „Jei norime, kad aplinka pasikeistų pradėkime nuo savęs. Šiuo metu Lietuvoje per dažnai kritiškai vertinamo aplinkiniai, o kiekvienas apie save retai kada susimąstome“. Didžiausia gyvenimo kvailyste  vadina – gyventi ir negalvoti, kas bus rytoj, o baimė – neturėti garantijos dėl ateities „Žinau, kad jos gali ir nebūti, tačiau visada turiu tokią baimę, jau būdamas dvylikos vis galvojau, kokių padarinių turės mano poelgiai ir kaip turėčiau elgti, kad rytoj jausčiausi saugus“.

               Žinoma kita moteris balsu rėks ir protestuos, kad svajonių vyras Bradas Pittas ar Marijonas Mikutavičius, tačiau visos vieningai sutarsime, kad tobulų vyrų tiesiog nėra. Ir net įsikalusios į galvą, kad tobulas vyras pirmiausiai turi būti drąsus mes pasirinksime tą jautrų plevėsa ir vadinsime jį svajonių vyru, nes juk širdžiai neįsakysi.

Kazimieras Vasiliauskas

Savianalizė (arba, kad sienos negriūtų)

                     Kiekvienas žmogus turi savo individualių savybių, charakterio bruožų, kurių net pats kartais nežino arba į tai paprasčiausiai nekreipia dėmesio. Kiekvienas iš mūsų save analizuojame, nesvarbu ar žmogus būtų subrendęs ar nesubrendęs, jaunas ar senas, išsilavinęs ar neišsilavinęs, nes savianalizė padeda suvokti save, savo poelgius, poreikius, siekius, norus, tikslus. Savianalizė- tai priemonė atrasti save. 

                      Dažniau pažvelkime  į save iš šalies. Ką jūs matote? Kodėl veikiate būtent tai o ne ką kitą? Kokia yra jūsų motyvacija? Būtina sau atsakyti į šiuos klausymus, nes žmogus nepažįstantis savęs, negali pažinoti ir jį supančio pasaulio. Savęs neanalizuojantis žmogus plaukia pasroviui per gyvenimą, nesugebėdamas išpildyti savo siekių, troškimų, svajonių, pasitenkindamas tik „paviršiumi“. Savo analizę pradėkime nuo kelių pagrindinių klausymų:

Kas aš buvau?

                      Jei norime geriau pažinti save, būtina pirmiausia pažvelgti į savo praeitį. Niekada nereikia bėgti nuo praeities, kad ir kokia ji būtų, nes tai yra mūsų šaknys. Praeitis yra mūsų mokytoja. Tad neužsimerkime prieš praeities teikiamas pamokas, mokykimės iš savo klaidų, tobulėkime.

                       Pirmiausia „pasverkime“ savo praeitį. Matote daugiau  pliusų ar minusų? Darykite išvadas. Išskirkite tris didžiausius praeities žygdarbius. Nepamirškite jais didžiuotis ir prisiminkite kai būna sunku. Išskirkite tris didžiausias praeities klaidas. Atsakykite sau į klausymą kodėl jos įvyko? Ir ką dabar galėtumėt padaryt, kad jas ištaisytumėt? Ko iš jų išmokote ir ko dar  galite išmokti? Prisiminkite jas , kai viskas sekai puikiai.

Kas aš esu?

                      Jei visada laikytumėtės nuostatos, kad visa, kas apie jus sakoma ir rašoma yra tiesa, būtų daug lengviau pažvelgti į savo asmenybę iš šalies. Galbūt žmonės dažnai šneka iš pavydo, tačiau nėra ugnies be dūmų. Dažniau paklausykite tokių kalbų, neskubėkite pykti ar nusisukt, verčiau pasigilinkite į jas. Jei jų priežastis jums neaiški, pakalbėkite su tuo žmogumi ir pasistenkite į save pažvelgti jo akimis.

                      Kitas būtinas klausymą - ką jūs veikiate ir kodėl tai darote? Jei jūs tai darote dėl to, kad norite, kad jums patinka jūsų veikla, tai puiku, jūs esate vienas iš tų retų žmonių. Tačiau jei ne... Dar ne vėlu, būti tuo, kuo nori būti. Veikti tai, ką nori veikti. Gyventi taip, kaip nori gyventi. Pasakysite nėra galimybių ir jums jau nebe aštuoniolika? Tai silpnų žmonių pasiteisinimas. Iš to išplaukia kitas klausymas.

Kas aš būsiu?

                      Tai  sunkiausias iš visų sau užduotų klausymų, į kurį gali padėti atsakyti tik jūsų dabartis ir praeitis. To negali atsakyti per vieną dieną kartais net ne per vienerius metus. O atsakymas neturėtų skambėti taip : „Aš noriu būti milijonierium“, „Aš noriu būti gražiausią“, „Aš noriu turėti jį/ją“. Atsakymas turi atitikti jūsų vertybių ir galimybių skalę. Ir būtina žinoti taisyklę niekada neturėsite visko, visada teks rinktis vieną tikslą, ir galbūt taip prarasite daug ką, bet išlošite dar daugiau.

                      Atsakymas į klausymą „kuo aš būsiu?“ tai galutinis tikslas, o dabar esate tik ties finišo linija, tad siūlome pradėti startuoti nuo atsakymų sau į šiuos klausymus. Taigi palinkėsime jums sėkmės kelyje, begalinio ryžto ir nepamiršti atsisukti į praeitį.

Tu - gėlė

Tu - gėlė,

Ant gyvenimo krašto išaugusi tyliai.

Tu mylėk

Visą erdvę ir visą padangių flotilę.

Tu - gėlė,

Ta, kuri vieną kartą tik žydi.

Tu - gėlė,

Kur gali išgelbėti ir pražudyti.

Aš akių 

Nenuleidžiu nuo žiedo vaiskiausio. 

Aš tikiu - 

Ant gyvenimo krašto pražydai ne skausmui.

Jonas Mačiukevičius

Jei manęs paklaustų, koks yra tobuliausias reiškinys žemėje? Ilgai neabejojus atsakyčiau - moteris. Vienoje būtybėje telpa visas gamtos grožis, trapumas lyg krištolo ir karus nutraukusi stiprybė. Vaikiškas jautrumas - ją pakanda šalna, bet neišdrįsta nulaužti vyro rankos. Paslaptis - ji pražysta kai mažiausiai to tikiesi ir nelauktai nuvysta. Žydi tik kartą gyvenime ir niekada nebūna jaunesnė ir gražesnė nei yra šią akimirką. 

Moteris tobulai įvaldžiusi meilės meną. Nė vienoje kitoje būtybėje netelpa tiek meilės kiek moteryje. Ji gimsta tam, kad mylėtų ir išmokytų mylėti kitus. Apgaubusi savo meile vyrą, ji gali priversti jį pasijusti vaiku, tačiau kartu ir viso pasaulio valdovu. Visi didingiausi vyrų darbai ir kvailiausi poelgiai gimsta iš meilės moteriai. Visų karų priežastis - moteris ir tik ji pajėgi tą karą sustabdyti. Moteris gali išgelbėt ir pražudyti pasaulį.

Tačiau tam, kad gėlė žydėtų, jai reikia be galo daug švelnumo rūpesčio ir dėmesio. Ir šios gėlės globa patikėta tvirtoms vyro rankoms. Už rūpestį ji dosniai atsidėkoja, kiekvieną rytą pražysdama, tačiau jei tavo gėlė nuvyto, kaltas tik tu. O nuvytus gėlė neša tik skausmą. Nėra sūresnių ašarų ir gailesnių dejonių nei moters, jokia, nei akmeninė širdis, negali to pakelti. Ar to nepakanka, kad tiesiog ją mylėtum?

Tad viena bene sunkiausių, tačiau ir svarbiausia užduočių pažvelgti į tą sudėtingą moters žydėjimo procesą, tam kad vyras išmoktu laiku palaistyti savo gėlę, o moteris kuo ilgiau žydėtų. Tam kartais reikia visai nedaug: begalybės meilės ir...

• gabalėlio patirties, nes ji pats geriausias mokytojas, tik kaina kartais būna pernelyg didelė;
• lašelio grožio paslapties, nes grožis yra toks galingas, jog jis veikiau suvilios pačią dorovę, negu kad dorovė privers grožį sau tarnauti;
• saujelės sveikatos, nes tik sveikame kūne sveika siela;
• nedidelio tikslo, nes moteris su stipriu tikslo siekimu yra viską kurianti ir statanti energija;
• ...ir meno...gyventi, nes gyvenimas tai erdvė, kur moteris skleidžiasi.